Medicinos psichologo patarimai tėvams

Medicinos psichologo patarimai tėvams

Ne paslaptis, jog vaikų ir paauglių psichologams dažnai tenka išgirsti iš tėvų: „Ką galėtumėte patarti?“ arba „Man reikia patarimo.“. Nors psichologai paprastai nelinkę dalinti tiesioginių patarimų – mums svarbiau padėti tėvams patiems atrasti atsakymus savyje – vis dėlto kartais tėvystėje praverčia mažos, moksliškai pagrįstos įžvalgos, galinčios įnešti daugiau ramybės ir supratimo į kasdienybę.

Įžvalgos, kurios padės kurti ir puoselėti ryšį su savo vaiku:

1. Kurkite aiškią dienos struktūrą.

Nuspėjamumas vaikams suteikia saugumo jausmą. Pastovi rutina: valgymo, miego ir mokymosi įpročiai mažina nerimą bei elgesio problemas.

2. Išlikite ramūs kai vaiką apima stiprios emocijos.

Natūralu, kad vaikui stipriai reaguojant – verkiant, pykstant ar šaukiant – ir suaugusiojo viduje sukyla įtampa. Kartais norisi rėkti atgal ar „sustabdyt viską jėga“. Tačiau svarbu prisiminti: vaikas mokosi reguliuoti emocijas stebėdamas mus. Jei mes reaguojame ramiai ir tvirtai, jo nervų sistema pamažu nurimsta ir jis išmoksta daryti tą patį ateityje.

3. Reaguokite į vaiko emocijas, ne į elgesį.

Kai vaikas liūdi ar pyksta, pirmiausia įvardinkite jo emociją („Matau, kad tau liūdna“, „Atrodo, tu labai supykai“) ir galėdami nusakykite priežastį (Matau, kad tu pyksti, jog nedaviau saldainio). Įvardinę vaiką nukreipkite tinkamai emocijų išveikai (pvz.: pykstant galima patrankyti pagalvę, suplėšyti nebereikalingą popierių ar pan.) Tai padeda vaikui mokytis atpažinti ir reguliuoti emocijas.

4. Dėmesį stiprinkite per ryšį, ne per kontrolę.

Skirkite vaikui kasdien iki 30 minučių „ypatingo laiko“ – be jokių telefonų, taisyklių ar pamokymų. Veikite tai, ką nori vaikas. Tai padidins pasitikėjimą, sustiprins ryšį ir mažins elgesio problemas.

5. Rodykite, kad klaidos – normalu.

Nebijokite pripažinti savo klaidų. Kai vaikas mato, kad klysta ir suaugusieji, jis supranta, jog nesėkmės nėra tik „su juo kažkas ne taip“. Jei vaikui nepavyko, pasakykite, kad tai visiškai normalu – o bandant dar kartą, tikrai pavyks. Tokia reakcija skatina augimą ir padeda mažinti perfekcionizmą.

6. Girkite labiau už procesą nei už rezultatą.

Užuot sakę „Tu šaunuolis, kad gerai padarei užduotį“, labiau pabrėžkite vaiko pastangas: „Matau, kiek daug stengeisi“, „Šaunuolis, kad nepasidavei, net kai buvo sunku“.
Toks palaikymas moko vaiką vertinti ne tik galutinį rezultatą (juk kartais jo ir nepavyksta pasiekti taip, kaip tikėtasi), bet ir savo pastangas, kantrybę bei atkaklumą. Tai kuria vidinę motyvaciją – o ne tik norą įtikti kitiems.

Tėvystėje nereikia būti tobuliems — užtenka būti pakankamai geriems ir mokėti puoselėti akimirkas, kurios augina ryšį.

Maži pokyčiai reakcijose šiandien gali tapti dideliais pokyčiais vaiko ateityje.

Parengė:  medicinos psichologė Agnė Aleksiejūnaitė-Puslienė