Kodėl šventės ir jų laukimas tampa emociškai sunkūs?

Metų kalendoriuje jau šviečia raudonai nuspalvintos dienos, pranešančios apie artėjantį bene didžiausiųjų metų švenčių laikotarpį. Jau kuris laikas didesnėse žmonių susibūrimo vietose skamba kalėdinė muzika, prie parduotuvių dygsta išdabintos eglutės, gausėja šventinių dekoracijų ir vis garsiau girdisi siūlymai nepamiršti įsigyti dovanų artimajam arba padovanoti ką nors sau.

 

Daliai žmonių šis laikotarpis asocijuojasi su laimingu ir džiaugsmingu metu, kurį vainikuoja smagūs ir jaukūs susiėjimai su šeimos ir draugų kompanijomis. Visgi daliai žmonių asociacijos gali būti visiškai kitokios: stresas ir įtampa, per greitas tempas, nuovargis, stiprėjantis vienišumo jausmas, spaudimas “būti laimingam” ir laukti tų švenčių.

 

Kodėl šventės ir jų laukimas kartais sunkūs?

 

- Įprastinės rutinos sutrikdymas dėl greitėjančio tempo ir didėjančios įtampos (pvz., šventinis laikotarpis daliai žmonių dar sutampa su metų užbaigimo reikalais mokslo ar darbo srityse), gali būti sunku išbalansuoti tarp padidėjusios stimuliacijos (ypatingai padidinto sensorinio jautrumo žmonėms), vis didėjančių žmonių susibūrimų įprastose vietose (pvz., kamščiai prie parduotuvių, ilgos eilės jose), bendravimo (šventiniu laikotarpiu “dera” prisiminti ir padovanoti dėmesio ir mažiau matomiems giminaičiams) ir laiko sau.

- Gali būti labai ryškus kontrastas tarp to, kaip įsivaizduojam, kad šventes pasitinka ir švenčia kiti, ir tarp to, kas vyksta su mumis. Sustiprėja socialinis spaudimas atrodyti laimingiems ir atitikti sukurtą švenčių pasitikimo ir šventimo vaizdą. Šiuos lūkesčius galime tiek tiesiogiai matyti aplinkoje, girdėti komentarus, tiek patys sau įteigti, jog taip ir turi būti. Viena yra liūdėti, bet dar sunkiau, kuomet atsiranda ir kaltinimas sau dėl išgyvenamo liūdesio, kai šalia išlieka stiprus lūkestis sau būti tokiam laimingam kaip ir kiti.

- Daliai žmonių šventės asocijuojasi su įsipareigojimais pirkti, dovanoti, rūpintis, būti aplinkoje, kur gal nuoširdžiai nesinori. Šie įsipareigojimai dar gerokai iki švenčių gali kurti įtampą, susierzinimą ar net pyktį.

- Netekties ir vienišumo jausmai tampa ryškesni, tarsi labiau pastebimi. Tipinis Kalėdų ryto ar pietų vaizdas susijęs su visos šeimos ar draugų būrio susirinkimu.

 

Be abejo, stresą, įtampą gali kelti ir daugybė kitų, kiekvienam žmogui individualių veiksnių. Visame tame geroji žinia yra ta, kad mes dalinai galime ne tik numatyti, bet ir pasiruošti tokio tipo stresui ir taip sumažinti jo negatyvią įtaką mums.

 

Kaip padėti sau išbūti šventinį laikotarpį?

 

►Koreguokite savo lūkesčius ir praktikuokite atjautą sau

 

Skirkite laiko sau atsakyti į tokius klausimus, kaip: kas man yra Kalėdos/Nauji metai? Kokios vertybės, tradicijos šiuo laikotarpiu man atrodo svarbiausios? Ko vis pristingu, pasigendu laukiant šių švenčių ar joms praėjus? Kokios ankstesnių švenčių dalelės/tradicijos man patiko? Ar galiu kažką iš šių sąrašų perkelti į šį šventinį laikotarpį? Patyrinėkite savo poreikius ir paieškokite vietos jiems būti.

Sumažinkite lūkesčius sau: nespauskite savęs patirti tobulas Kalėdas ar Naujus Metus, su preciziškumu iškuopti ir iščiustyti namus, spėti aplankyti ir pradžiuginti visus visus... Būkite realistiški apie tai, ko norite ir kas gali būti pasiekta.

Sumažinkite lūkesčius kitam: kad ir kaip stengtumėtės ir norėtumėte, kiti žmonės keičiasi tik savo paties apsisprendimu ir sąmoningomis pastangomis. Pastebėkite, kiek jūs darote idant iliuzijos, jog jūs galite kažkaip nulemti kitų žmonių savijautą ir elgesį šventiniu laikotarpiu. Tai nereiškia, jog turime priimti ir susitaikyti su viskuo, ką daro kiti žmonės, bet tai reiškia priėmimą, kad mes negalime to pakeisti, net jeigu mums tai ir nepatinka. Nukreipkime savo energiją į tai, ką galime kontroliuoti.

Būkite geras ir jautrus sau: priimkite save ir pagelbėkite sau su tokiu supratimu ir priėmimu kaip ir patartumėte geriausiam savo draugui. Venkite savikritikos.

Duokite sau leidimą gedėti. Normalu gedėti nutrūkusių/atšalusių santykių, netektų artimųjų, netgi netekto tobulų švenčių vaizdo. Neslopinkite ir negniaužkite kylančių emocijų, visos jos atneša mums kažkokią žinutę, tad įsiklausyti verta. Emocijų priėmimas, susigaudymas, kas su manimi vyksta, dažnai ženkliai sumažina įtampą ir leidžia laisviau kvėpuoti, atveria visai kitokias galimybes pasirūpinti savimi.

 

►Bendraukite su kitais žmonėmis

 

Susitelkite į prasmingus ir emociškai artimus santykius: praleiskite daugiau laiko su žmonėmis, kurie jus palaiko ir jų draugijoje jūs patys jaučiatės gerai.

Sumažinkite toksinių santykių: jei tik įmanoma, venkite laiko leidimo su žmonėmis, šalia kurių jaučiatės blogai. Jūsų gerovė yra svarbiau nei vidinius resursus visai išsunkiantys įsipareigojimai kitam.

Padėkite kitiems: įsitraukimas į savanorišką ar geradarysės veiklą padeda pakelti savo savivertę, jaustis naudingam ir reikalingam bei pagelbėti kitam, išgyvenančiam sunkų laiką.

 

►Brėžkite ribas ir išgirskite bei pasidalinkite savo poreikiais

 

Leiskite sau pasakyti “ne”. Duokite sau leidimą nesudalyvauti ten, kur nesinori, ir leidimą neįsitraukti į tas veiklas, kurioms neturite resursų. Yra normalu atsisakyti kvietimų ar prašymų, mes neprivalome padaryti visko. Svarbu susigaudyti savo poreikiuose ir įpročiuose: ką noriu palaikyti, išlaikyti, o su kuo laikas atsisveikinti?

Būkite nuoširdūs ir atviri: svarbu komunikuoti apie savo jausmus ir poreikius su esančiais šalia.

Pasiruoškite sunkioms situacijoms. Dalį konfliktų, nepatogių situacijų galima numatyti iš anksto, todėl svarbu pasiruošti sau “jeigu-tai” planą, kuriame numatysite, kas jus padaro pažeidžiamu ir kas padės išlaikyti ramybę ir stabilumą.

 

►Prioritetų viršuje padėkite save ir savipriežiūrą

 

Girdėkite savo kūną, jo siunčiamus signalus ir pasirūpinkite, kad tai, kas padeda jaustis geriau ir stabiliau, nepabėgtų nuo jūsų ir šventiniu laikotarpiu.

Skirkite ramaus ir atpalaiduojančio laiko sau. Visada bus ką dar padaryti, todėl kiekvieno mūsų atsakomybė yra išskirti kasdienėje rutinoje ramaus ir atpalaiduojančio laiko sau, kuris papildo mūsų vidinius resursus. Užsiimkite tuo metu tomis veiklomis, kurios padeda nurimti, sugrįžti į save: išeikite pasivaikščioti, paklausykite mėgstamos muzikos, ramiai atsigerkite kavos, užsiimkite kūrybine veikla, medituokite, ir t.t. Kiek įmanoma susitvarkykite savo aplinką ar bent kokį kampelį joje, kad turėtume nors kokią vietą, kur galima jaustis patogiai ir atsipalaiduoti.

Išlaikykite (arba diekite, jei dar neturite) sveikus įpročius: skirkite sau pakankamai miego laiko, prižiūrėkite savo mitybą ir fizinį aktyvumą, apribokite alkoholio vartojimą. Kasdien pasistenkite gauti kuo daugiau dienos šviesos.

Susitelkite į dabartį. Venkite perdėto praėjusių švenčių analizavimo ar rūpinimosi ateinančiomis šventėmis. Pagavę save pernelyg besirūpinant praeitimi ar ateitimi, švelniai grąžinkime save į dabartį, paklauskime savęs, o ko aš noriu dabar ir ką galiu padaryti, kad pasijusčiau geriau?

Leiskite sau pertraukas: jūs galite atsitraukti nuo stresinių situacijų, kai tik reikia. Priminkite sau, jog atsitraukimas, pauzė nuo tam tikros situacijos toli gražu nereiškia jos nesprendimo ar pabėgimo. Dauguma atvejų galime grįžti prie šių situacijų, tačiau ramesni ir labiau pasiruošę.

Apribokite socialinius tinklus. Tiek prieš šventinį laikotarpį, tiek ypatingai jo metu socialiniai tinklai mirga nuo sveikinimų ir įvairių idiliškų šventinių vaizdelių. Jeigu pastebite, kad šių vaizdų ir žinučių stebėjimas jums kelia liūdesį ar įtampą, sąmoningai apribokite savo laiką prie telefono ar kompiuterio. O jei renkatės jais naudotis, galite sąmoningai rinktis visai kitokį turinį, pavyzdžiui, pažiūrėti juokingų filmukų ar perskaityti informacijos jums įdomia, aktualia tema.

 

 

 

Jeigu vienišumas, liūdesys, įtampa tampa per sunkūs ir niekaip nepavyksta iš jų vaduotis, verta pasikalbėti su psichologu. Emocinės sveikatos centro specialistai pasirengę jus išklausyti ir palydėti pagalbos sau keliu.

 

Rodydami pavyzdį, jog ne materialios dovanos svarbiausios, savo klientams norime šį gruodį padovanoti tai, kas, mūsų manymu, taip pat brangu: žinias, laiką sau, atsipalaidavimą, ramybę, kūrybiškumą.

 

 

Parengė: Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. medicinos psichologė Vaida Figorienė