Emocinė sveikata paauglystėje

Emocinė sveikata – tai ne tik gera nuotaika. Tai gebėjimas, kuris formuojasi nuo mažens ir padeda pažinti save, suprasti savo jausmus ir išmokti juos išreikšti. Paaugliams tai – kelias į pasitikėjimą savimi, santykius su kitais ir gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Emociniai sutrikimai dažni tarp paauglių. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę šioje amžiaus grupėje ir dažniau pasitaiko tarp vyresnių nei tarp jaunesnių paauglių. Nesugebėjimo spręsti paauglių emocinės sveikatos problemų pasekmės tęsiasi ir pilnametystėje, pablogindamos tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą ir apribodamos galimybes gyventi visavertį gyvenimą suaugus.

Paauglystė – svarbus etapas, kurio metu ugdomi įpročiai, galintis prisidėti prie geresnės emocinės būsenos. Tai apima sveikus miego įpročių laikymąsi, reguliarų mankštinimąsi, įveikos, problemų sprendimo ir tarpasmeninių įgūdžių ugdymą ir emocijų valdymo mokymąsi. Taip pat paauglio emocinei sveikatai yra labai svarbi saugi ir palaikanti aplinka šeimoje, mokykloje ir platesnėje bendruomenėje.

Emocinei sveikatai įtakos turi daug veiksnių. Kuo daugiau rizikos veiksnių veikia paauglius, tuo didesnis galimas poveikis. Veiksniai, galintys prisidėti prie streso paauglystėje, yra sunkumų patyrimas, spaudimas prisitaikyti prie bendraamžių ir tapatybės paieškos. Socialinių tinklų įtaką gali padidinti atotrūkį tarp paauglio gyvenimo realybės ir jo suvokimo ar ateities siekių. Kiti svarbūs veiksniai yra jo namų aplinka ir santykiai su bendraamžiais.

Kaip tėvai gali padėti paaugliui palaikyti jo emocinę sveikatą?

• Stiprinkite tarpusavio ryšį: stenkitės praleisti laiko su savo paaugliu skirdami individualų dėmesį jam.
• Skatinkite sveikus įpročius:  reguliarų mankštinimąsi, sveiką mitybą ir pakankamą miegą.
• Padėkite lavinti bendravimo įgūdžius: stiprinkite bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimus, išklausydami ir kartu spręsdami iššūkius.
• Skatinkite įveikos mechanizmus: mokykite ir skatinkite sveikus streso valdymo būdus ir padėkite jiems lavinti stipresnį emocinį žodyną.

Atpažinkite įspėjamuosius ženklus: atkreipkite dėmesį į miego, valgymo įpročių, elgesio pokyčius, taip pat į dirglumą, nuolatinį liūdesį ar užsisklendimą. Ir jeigu šie sunkumai tęsiasi nebijokite kreiptis pagalbos.

Parengė med. Psichologė Diana Norkutė